Pagalbos šauksmas - žodis

Nulenkti medžiai atsitiesia,

Nulaužti griūva, aimanuoja;

Po to – gyvenimas puvėsio,-

Jis ilgas ir sunkus,

Kol sutrūnija...

Kiek palenktam ir saulė padeda,-

Kiekvienas turi dar viršūnę,

Kuri į dangų stiebiasi,

Savo šakas prižiūri.

Kiekvienas lapas -

Mažesniam pavėsis,

Užuovėja nuo vėjo,

Geriau, kur saugu, kur pasislėpę -

Netgi vaikų ten turi.

Verda gyvenimas ir po išgriuvusiu,

Kol dar jėgų jis turi...

Deja, nebe viršūnėje.