Alksnis ar beržas
Auga kas dieną;
Nepajuntu miške,
Retai matau,
Kad ir mane praaugo,
Tik vėlų rudenį
Nukrenta lapai,
Ūgliai atsidengia -
Matuoju akimis,
Liečiu delnais,
Nes vieno kasos
Siekia žemę,
O kito – tik į dangų.
Kai nusileidžia snaigės
Iš debesyno danguje,
Vis per viršūnę lekia,
Visų medžių šakas
Vienodai dengia;
Viršūnė saulei
atsiskleidžia,
Šaknys į žemę
Giliai įsileidžia...
Gyvybė amžina -
Dabar dažniau
Lenkiuosi žemei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą