Pušis ir sėklos

Pakėliau šaką

Su daugeliu vaikų,-

Reikėjo...

Labai bijojau,

Kad per anksti

Neišnešiotų sėklų

Vėjas...

Išsiskleidė nuo šalčio

Kankorėžis raudonas

Tokią gilią žiemą,

O sniegas nepriglaus,

Žemė dar miega.

Aš - motina trijų šakų -

Kas naktį vis be miego,

Oi, akys bėga,

Kur pučia ,

Ten lekiu,

Klausau,

Kaip skamba ausyse

Mano vaikelių pėdos.