Kur tėviškės miškai

Daug medžių, atvežtų

Į mūsų šalį

Ir grūdais pabertų,

Ir pasodintų čia

Kažkaip prigyja

Ir vešlūs auga,

Dar užaugina net giles...

Tokių medelių visur pilna -

Jie tarsi žiūri į šalis

Ir vis į saulę pasisukę

Rytais vis kalba, kalba,

Kad niekur taip gera nebus;

Tiktai tenai, iš kur jie atkeliavo,

Vėjelis - šiltas ir jaukus.

Ilgai prie medžių stoviu ir šnekuosi,

Nemoku jų kalbos

Žiūriu pakėlusi net galvą,

Kodėl lapai kitokie,-

Ne mūsų miško ąžuolai,

Į klevą nepanašūs,

Tokie užaugs ir jų vaikai.

Ar jie dar tėviškės ilgėsis?

Nežinai?