Mūsų abiejų pasaulis

Vos gimusi radau

Savo pasaulį,

Pilną vaizdinių -

Motinos akys,

Tyra šypsena,

Jos grakščios rankos,

Pūslėtos nuo darbų,

Bet švelnios švelnios,

Moteriškai švelnios;

Dabar tave apkabinu,

Kada sapnai aplanko.

Pakėlei tu mane

Net ir sapne

Prieš ryto langą

Ir pamačiau laukus,

Rasoje nupraustus,

Didžiulę saulę -

Net per visą dangų...

Dabar tik supratau,

Ką pamačiau...

-Ko rieda ašara,

Motule, tau per veidą?