Kas ta riba Tėvynės,
Kur senos mūsų sienos?
Tautos dvasia atgimusi,-
Nebuvo ji ir mirusi.
Mintis slapta gyveno:
Būsime laisvi,-
Kaip būname
Dar motinos glėby,
Paskui per slenkstį
Ropščiasi viltis -
Pasaulis ypatingas,
Bet visur svetimųjų ribos...
Kol kalbame žodžius,
Malda pavirtusius,-
Turėti savąją valstybę
Su savo tėviškės vaizdu,
Su vėliava ir žirgu,
Su skydu ir kalaviju,
Kuris nuo priešų
Daugel metų gynė...
Išėjo vyrai tiktai sąžinės
Ir vilties vedini
Vėl pažymėti ribą,
Bet sušaudyti negrįžta,
O Valstybė gimė.
Tokia auka gyvybės,
Mūsų sienas gynusių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą