Žiemos
tikros
Pirmieji
pranašai -
Tik
šlapdriba ir vėjas,-
Lyg mažas
vaikas šėlsta,
Net
nesusidrovėjęs.
Po to ant
ledo saulės atšvaitai -
Jaunystė
rausta,
Juokiasi
aplenkdama ir vėją...
Pirmoji
meilė,
Išsiskyrimo
netekties atodrėkis
Akis
užlieja...
Tikra
žiema – tai šaltis,
Viską
bandantis,
Jausmų
banga karšta
Atšaldyta,
be vėjo...
Ir tokią
dieną
Tiktai
pajunti save,
Kai
danguje kaip akys -
Dvi
vaivorykštės
Iš ledo
trupinėlių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą