Kuo
daugiau vargo,
Tuo
daugiau svajonių,
Kad gimtų
pirmas - tik sūnus,-
Bus tėvų
padėjėjas,
Antrasis
- muzikantas,
O trečias
- šventas,
Kad
palaimintų namus.
Ketvirtas
– kareivėlis,
Kad ir
kieme
Ir visoje
Tėvynėje
Vis
seserys gyventų,
Gimdytų
nuostabius vaikus,
Jos
rankšluostyje maldą
Įsiūtų
ar išsiuvinėtų,
Kad visi
broliai grįžtų į namus.
Juo duonos
kepalą uždengia,
Palaimintą
vėl kryželiu...
Išeina
tėvas į palaukę,
Apeina
dirvą ir matuoja
Paprastai
– žingsniu.
Ten mato
saulę, debesėlį,
Vieversį,
mažytį paukštį,
Su kuriuo
skrenda tik į aukštį
Ir vėl
sugrįžta prie rugių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą