2013 m. sausio 20 d., sekmadienis

Mažieji upeliukai

Mažyčiai upeliukai
Maitino amžiais mus
Ir dabar vis girdo,
Plačias upes papildo,
Kad neišsektų jų srovė,
Nuneštų lašą net į dykumas
Ir gabalėlį mėlyno dangaus
Ant balto debesėlio...
Kai perskrodžia žaibai,
Oi, pilasi liūtis
Per veidą ir pečius,
Rankas ir kojas...
Iki pačių žemės gelmių
Jaučiu save,
Įaugusią į versmę,
Gelsvą molį...
Tik su mažuoju upeliu
Keliauja mano akys į rytojų.

Komentarų nėra: