Tik aš ir šaltis

Žiema – mano dalia,

Balta dalužė

Su šerkšnu ant blakstienų,

O rauda širdy...

Juokiuosi, kada tu šalia

Eini arba prisėdi,

Nors ant akmens,

Ant seno kelmo,

Kuris nebejaučia nieko,

Tik atveria dar savo sielą,

Kas liko atminty...

Kažkur stuksena kėkštas

Ir byra šerkšnas į akis,

Jeigu nebūtų šalčio,

Nebūtų ir blakstienų...

Oi, kristų snaigės

Tiesiai vis į širdį.

Kas jas sulaikys?