Sugrįžimai

Koks ilgas buvo sausis -

Čia bėgome prie Spaudos rūmų,

O tankai prieš akis

Ir toks gražus koncertas naktį -

Daugiau to nebebus...

Visa savaitė dūmų,

Laužai ir vėl giesmė,

O kur mano vaikai pražuvę

Nebemačiau jų tamsoje...

Trumpai vėl susitikdavome namuose,

Nesotūs buvo pietūs

Ir vėl tarp vėliavų kasdien...

Kaip mane susirado sūnūs,

Nebe prisimenu gerai.

Tik pratariau:“ Tu subėgiok arbatos“...

Vidurnakčio tamsa,

O dieną laidotuvės,

Kritusių tą naktį...

Ne vienas paliktas mažasis,

Jis irgi čia -

Nė telefono, netgi radijo

Ir visos gyvos žinios

Tiktai iš tenai,

Nuo Seimo garsiakalbio,

Todėl ir savarankiški užaugo

Visi mano vaikai.