Saulė

Jei vėjas man pasakė,

Kad esu jo draugė,

Girdėsiu amžinai;

Jis daug ką kalba,

Bet šis žodis – magiškas,-

Kaip ir kiti darbai.

Jis pralekia, nulaužia,

Kas pakeliui blogai,

Atsitiesia tik nulenktas

Po vieną sprindį ir ilgai...

Matau ir vėjo pyktį,

Bet visada atleidžiu,-

Jis galingesnis už mane,

Tiktai paslėpsiu veidą

Po balta debesėlio kepure.

Gyvename abu padangėje,

O mūsų kojos vaikšto

Vis ta pačia žeme...

Dabar tu pabučiuok mane,

Aš – tavo draugė.