2013 m. sausio 21 d., pirmadienis

Saulė




Jei vėjas man pasakė,
Kad esu jo draugė,
Girdėsiu amžinai;
Jis daug ką kalba,
Bet šis žodis – magiškas,-
Kaip ir kiti darbai.
Jis pralekia, nulaužia,
Kas pakeliui blogai,
Atsitiesia tik nulenktas
Po vieną sprindį ir ilgai...
Matau ir vėjo pyktį,
Bet visada atleidžiu,-
Jis galingesnis už mane,
Tiktai paslėpsiu veidą
Po balta debesėlio kepure.
Gyvename abu padangėje,
O mūsų kojos vaikšto
Vis ta pačia žeme...
Dabar tu pabučiuok mane,
Aš – tavo draugė.

Komentarų nėra: