Kiekvieni
metai -
Vis nauja
erdvė;
Nuo žemės
paukštis kyla,
Kur ant
šakos paliko
Senas
lizdas.
Vėliau
tas paukštis,
Mano
mintys,
Nutūpė į
metų knygą...
Joje
vaivorykštė,
Kuri ir
žiemą kartais spindi
O debesyje
akys atsispindi.
Matau
gyvenimą,
Jaučiu
metų rankas,
Kaip kojas
per kelius
Į žemę
lenkia...
Sakai,
nueisime visi tenai,
O man -
tai kas,
Gal
paskutinis šis dešimtmetis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą