Mėnulio
pilnatis palydi naktį
Prie
skersgatvio jaukaus,
Išsiskiria
ir dovanoja
Saulės
žiedą,
Vadina ją
Aušros vardu...
Prisiminimai
lieka,
Pabučiavimas
saldus,
Ant lūpų
rausva šypsena
Po baltu
debesies šydu...
Skrendu
taip visą dieną,
Juokiuosi
ir liūdžiu,
O vakaras
vilioklis
Apgaubia
ir palieka,-
Vienatvės
šnabždesys
Skaudus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą