Prisimenu
kaip dovaną,
Kaip laimę
vaikystės,
Kai jau
bėgiodavau,
O dar
maitindavo mane mama.
Jos pienas
– meilė motinystės
Ir šeimos
legenda.
Nepamenu,
kaip vystė,
Tik lopšio
atrama
Ir dabar
padeda,
Kai sunku
būna širdyje.
Dabar
vaikaičiai krykščia
Ir taip
maitina juos
Marti
mana.
Taip gera,
kad vaikai užauga
Ir tampa
tėvų atrama,-
Lyg šeimos
tvirtas medis
Vis su
nauja šaka.
Ši motinų dalia - šventa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą