2013 m. sausio 21 d., pirmadienis

Šeimos



Net žiemą puošia medį inkilai,
Prie jų ir varnos lizdas,
Juk sutaria visi draugai,
Nors ne vienodas būdas.
Dabar ir lizdas nesvarbu,
Kai vėjas pusto, pusto,-
Vaikai jau dideli
Ir ieško savo būsto...
Nesiskiria žiemą varnai,
Nes ant šakų šilčiau,
Kai saulę abu pasitinka...
Vis žiūri tuščios akys inkilų
Į varnas dvi - be gūžtos...
Oi, vėjas taršo plunksnas,
Bet jos pavasario sulauks,
Vėl neš po šapą
Ant kitų šakų;
Abu, tiktai abu
Gyvenimą ir sukuria.
Net ir varnėnai grįžę
Inkilus senus ištuština.

Komentarų nėra: