2013 m. sausio 26 d., šeštadienis

Ryto arbata



Koks džiaugsmas bristi upeliu,
Prie kurio augau;
Dabar - tai sapnas,
Kai žaliuojanti pakrantė
Vis apsupta kalnelių,
Kur žydi ievos,
Paskui noksta žemuogės...
Už kelių laiko žingsnių
Ir avietė kvepia,
Laikausi už šakų,
Lipu vis į pakriautę,
O apačioje – šaknys
Laiko tarsi alpinisto diržas...
Kiek daug tokių kalnelių
Ir slėnių, labai panašių,
Bet nerinkau ten raudonųjų dobilų,
Rausvų čiobrelių...
Dabar tik labai kvepia
Ant mano stalo arbata
Iš tėviškės laukų.
Oi, juk žinai,
Kaip sapnas kvepia...





Komentarų nėra: