Istorijos puslapiai

Miškai, laukai,

Dangaus net neužmatomos platybės,

Kur susitinka mažas,

O kitas - stiprus,

Tada ir verda kovos,-

Jos nuo amžių begalinės,

O žūsta mažas ar neįgalus...

Vienas prieš vieną

Eina žmonės ir jų giminės,

O prasilenkiant vietos neužleidžia

Ir vis nėra kaltų...

Stipriausias stepių žvėris –

Ramus liūtas,-

Jis ir dangaus ženkle,-

Bet niekada nedrasko kito,

Kada sotus yra;

Jis saugo savo giminę,

Vaikų ramų gyvenimą....

Kiekvienas žino savo vietą -

Ir praskrenda, ir pralekia šalia,

Tik šautuvą į ranką ima,

Kurio vis sąžinė,

Nuo amžių sutepta.