Gyvenimas - scena

Ačiū meno žmonėms.

Ačiū Rimui Tuminui

Drama – nuo didžiojo Sofoklio,

Drama - dažnai komedija

Bežiūrint iš toliau,

Kur užkulisiai – ten tragedija,

Kai kaukes keičiasi,

O sieloje vis pasilieka

Nuogas žmogus,

Koks ir gimei.

Pilių valdovai ir dvarai,

Ir senos gentys, giminės,

Paveldėti ir įpročiai

Ir prigimti daigai -

Tos pačios nuodėmės,-

Dėl turtų ginčai

Ir nieko nebepaisantys

Tik meilės apžavai.

Scena – širdies valdovė,

Čia nusilenkiama žiūrovui,

Į čia nukrypsta mūsų akys,

O iš gyvenimo dar šaiposi

Ir mielas klounas

Languotais marškiniais.

Scena bus apšviesta,

Pakol užuolaida ant jos nenusileis.