Atminties vingiai

Daugiau atidedu darbų -

Vėliau keliu,

Anksčiau guluosi,

Kad laiko sau padovanočiau.

Prisiminimai – laimė,

Ką tikra turiu,-

Tarsi šalis,

Į kurią vis grįžtu,

Kaip pasaką kartoju

Ir tie keliai,

Kuriais dar vaikščiojau

Tiktai su tavimi,

Nušviesti laime,

O po daugel metų

Virsta mūsų Rojumi.

Nėra laiko į ateitį,

Nėra tavęs šalia,

Kas buvo, vis kartojasi,

Oi, ne sapne – atminties

Vingiuose užstrigo net rytojus.