Žiemos sonata

Daug metuose dienų,

Kada kartojasi ir balsas;

Jaunų dienų sopranas,

O veliau jau altas -

Daug žemesniu tembru.

Ne veltui valandos

Kartu buvo praleistos,

Jei muzika tebeskamba,

Tik jau kitu ritmu...

Aukštai viršūnėse

Neužsilaiko šerkšnas,

Jį vėjas nupučia

Vienu vieninteliu gūsiu

Ir krenta snaigės, krenta

Ant mūsų tako -

Į plaukus, ant pečių...

Aš pas tave skubu.