Apkabinimas

Pamirškime abu;

Tu nieko nesakei,

Aš negirdėjau -

Tai švilpė pro ausis

Žiemos kalneliais vėjas...

Nupurtė šerkšną

Į baltas pusnis,

Neliko jokio pėdsako.

Aš - liepa su savo vaikais,

Šarmotą laiką slepianti.

Kaip balta balta akyse -

Žiūriu apakusi...

Oi, saulė degina rankas,

Apkabinu tau kaklą,

Prisimenu naktis,

Ką mėnesiena apšvietė -

Tavo pečius,

Tavo baltas rankas...

Gal ir tada tik šerkšnas

Apsilankė?