Žiedai – mūsų vaikai,-
Jie gali juoktis,
Gali ir paverkti,
Kad žaislai netikri,
Kai su jais nekalba
Visas dangus...
Tada ir vysta dienos,
Spalvos blunka ,
Bet dar nepasiduoda -
Naujus krauna,
Saulę renka
Pagirdomi vienu kitu
Gėrio lašu...
Kas dieną tau rašau
Nerinkdama spalvų,
Kad būtų tikra,
Nekristų nepražydęs žodis,-
Tik čia jo atsvara
Prieš begalinį liūdesį,
Neišsipildžiusią svajonę -
Žydėti saulės
Amžina spalva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą