Buvau gėle,
Kada buvau ant rankų,
Buvau ir upeliu,
Tekėjau į marias;
Buvau paukščiu,
Kai kildama virpėjau
Nuo vėjo, net audros...
Buvau ir žaibo
Perskeltas ąžuolas,
Ilgai negyjančia žaizda...
Buvau našlaitė
Seserų darželyje
Ir broliams skrybėlėje
Baltu bijūnu,
Ir ugnimi per Jonines
Naktigonių lauže...
Buvau ir lino siūlas
Motinos ratelyje,
Audimų raštuose
Net kryželiu...
Pabūsiu akmeniu,
Jei žemė man tai leistų,
Sakysiu :“Ačiū,
Lietuva, tave myliu“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą