Kiekvienas krūmas
Turi atžalas -
Visaip jos išsidėsčiusios,-
Vienos į pietų pusę,
Kitų net saulė neapšviečia.
Visoms ateina ir žiema,
Bet ne vienodai
Jas užpusto sniegas.
Čia vėjas sukasi ratu -
Iš priekio, šonu bėga,
Bet niekada neatsilieka.
Kas dieną dar matuoju
Ir savo žingsniu -
Per jėgą, vis per jėgą,
Kad tik neatsilikčiau
Nuo visų kitų...
Oi, prakaitas dažnai
Nuo kaktos bėga.
Gerai, kad atžalas turiu,
Jų pėdos – mano pėdos.
Gal kada neš per sniegą?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą