Vis kaimus gražina,
Kasmet kelius pataiso,
Atstato kryžius pakelės,
Čia kartais, bet retai,
Rieda iš didžiųjų miestų
Šeimynos vasaros atostogų
Su lagaminais, savo papročiais.
Gerai jau neprisimena,
Kaip dirvą seniau arė,
Nelaikę plieno dalgio
Ant savo peties;
Kas nukasė bulves,
O kas pavasarį sodino,
Niekam neberūpi,-
Kad tą senolių dainą
Dar prieš karą traukė
Seneliai – jau nebe tėvai...
Bulves iškepę valgo
Ir šnekučiuojasi apie keliones:
-Buvau aš Afrikoje.
-O aš Japonijos tik šiaurėje.
Trečias dar porina:
-Amerikoje dar nebuvęs,
Bet kitąmet – tikrai.
Oi, kaip gražiai liepsnoja
Lietuvoje laužai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą