Aš nematau tavo akių,
Neglostysiu tavo plaukų -
Matau rasos lašus...
O gal lietus jau rudenį
Nubiro ir įkyri?
Nubrauksiu nuo kaktos
Tavo dienos raukšles
Miglos sidabro skarele,-
Kelionės pradžioje -
Tokia švari, balta -
Tiktai tu nesigėdyk...
Aš – moteris,
O tu – tik vyras.
Spindės tau akyse rasa,
Kai skambinsiu tau
Styga sidabrinės lyros.
Matai, kaip bėga pirštai
Nenuilstančia gaida?
Tai mano sielos stygos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą