Galėjo būti čia
Mūsų vestuviniai žiedai,-
Tokia maža dėželė;
Ant jų kriauklių
Tiek daug man prilipdei
Išplovusi iš vidurių
Tu, jūra motinėle.
Jokių laiškų man nerašei,
Giedojo tik sirenos,
Apie nuskendusius laivus
Prie švyturio parimusios.
Į baltą uolą pavirtau -
Visai kaip gulbė vieniša,
Jos baltas plunksnas surinkau,
Rašau, rašau iš atminties,
O sakinys toks ilgas,-
Kaip giesmė sirenų.
Nešauk, prašau, nelauk,-
Mano laiškai margi
Ant laivo stiebo,
Kur tiktai žvakė
Pasiliko vienui viena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą