Lietus - visur lietus;
Ant veido ir ant lango,
O vis pro jį žiūriu,
Matau savo pasaulį,-
Kaip vientisą paveikslą...
Toks debesėlis įkyrus
Vėl apdengė niūriai
Gimtinės skaisčią saulę,
Kad norisi sušukti:
-Kurgi skrenda vanagas,
Dar kruvinais nagais,
Pakilęs virš laukų,
Žalių miškų,- kaip tas,
Juodas šešėlis ir šaulys
Iš M. K. Čiurlionio
Švytinčio paveikslo?
Kas mūsų vėl istoriją rašys?
Baltas balandis –
Gėrio simbolis
Ar iškreiptas nuo pykčio
Maitvanagio veidas?
Lietus, lietus vėl ritasi
Per šį paveikslą -
Mūsų visų veidus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą