Anykštėnei poetei
Domicelei Jadziūnaitei -
85 m.
Yra dangus,
Kuris mus saugo,
Kartais virkdo,
Dažnai grūmoja
Tarsi mažyliams su pirštu
Ir vėl atleidžia,
Lyg sparnu pamoja
Debesų dangoraižio stulpu.
Yra žmonių,
Kuriems tik ritmas
Yra sielos grožis,-
Jie rašo savo lūkesčius,
Nors ir tikrai nežino,
Kas perskaitys be jų,
O tuo labiau – po jų...
Jeigu vardai ir užsimiršta,
Lieka žodis grynas -
Net ir po 85 metų
Jis netampa senesniu,
Nes parašyti tik jauniems,
Kada jauna buvai,
Buvai senolė -
Toks liks ir tavo rimas
Ant balto popieriaus
Su jau nubalintu raštu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą