Lieptas

Lieptai nupūsta virš vandens,

O vandenyje ilgai ilgai

Dar stiprūs lieka;

Vanduo žiemą sustingsta ,

Virsta ir balta snaige,

O medis toks pats pasilieka.

Jis buvo mums abiems

Jaunystės svajų miestas,

Nueidavome vakare,

O kojos mirkdavo,-

Kaip du stulpai

To paties ilgi liepto...

Kas virš vandens,

Sunyko jau seniai,

Bet sieloje giliai

Dar dainos, kažkada girdėtos,

Užmigdytos girdisi

Vis vakarais tyliais,

Nors jau nesėdime

Ant mūsų bendro liepto.