Senieji medžiai -
Jau šakoti, kuplūs,-
Vėtros juos seniai,
Seniai aplaužė;
Kitų nusviro rankos
Ir kabo pakaruokliais,-
Kaip raganos ant laužo...
Žievė rauplėta kaip žvynai,-
Prie ežero jie auga
Ir dėbčioja į juos
Nenaudėliai pirkliai,
Kad bus ir pakura,
Ir skalsių malkų.
Dar ant vienos šakos
Padžiausiu savo plaukus,
Kita bus dar aukščiau -
Voratinklį pakarsiu.
Senieji medžiai
Dar pavasarį žaliuos -
Ten patupdysiu paukštį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą