Atrodo, kad pažįstu
Iš arti gėles
Ir skruzdę skruzdėlyne,
Bet ir žinau,
Kad jų pasaulis
Labai panašus į mano.
Visi turi namus,-
Kas pastovius ar laikinus,-
Tada ir gėda,
Kad beldžiuosi,
Vis žiūriu, svarstau
Kaip mažas vaikas,
Dažnai savęs nepažįstu.
O kaip pažinti dar kiekvieną
Gamtos vaiką?
Žinau tik savo
Nueitus žingsnius -
Dažniau kiti juos vertina.
Dabar sustojau ir klausau,
Ką sako gėlės,
Vapsvos, skruzdės,
Kurių namai tuštėja
Jau rudens sulaukus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą