Koks vėjas, vėjas, vėjas...
Lyg žemė atsidūsėjo
Ir pasiskundė debesiui,
Ką jinai matė ir regėjo
Prieš daugel metų,
Kai į nežinią dundėjo
Iš įvairių šalių
Beteisiai žmonės
Ir meldė vėl sugrįžti
Su palaima dievo
Ir su viltimi širdy...
O ta mintis ilgai
Nakty kirbėjo,
Kol išsiliejo priekaištu visiems:
Ko jau nuleidote akis,
Nejaugi bijote ir vėjo,
Kuris tikrai nurims.
Jau nuo seniai
Į laisvę žmonės ėjo
Ir pūtė tas pats vėjas
Ugnį vis aukštyn,
Kol mūsų vėliavą iškėlė
Aukščiau už baimę,
Kad nepaklustume daugiau
Iš svetimų kraštų atėjusiems,
Mylėtume vieni kitus,
O rytas tegu aušta
Jau dabar visiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą