Kas šaukia dangų,
Kas nerimą sukaupia?
Štai debesų vežimas
Darda, neša į erdves,
O žmogus laukia,
Laukia, nesulaukia,
Kada jų properšoje
Sau ramybę ras...
Atsitiesė, pasirėmė
Į aukštą medį
Ir vėl audra...
Kaip sulaikyti
Sieloje pasaulį,
Kurio ir danguje nėra?
Tada ir ieškau,
Laukiu tavo balso,-
Lyg perlų vėrinio ant kaklo,-
Kuris tik nuo tavęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą