Saulė nudegino medžius,
Neatsisveikinusi nusileido,
O man jau ir tamsu,-
Tarsi tai būtų mano veidas.
Nepagavau aš spindulių,
Tik liko pluoštas rausvas
Ant ežero melsvų bangų -
Lyg paukštis nusileido.
Oi, kaip tavęs ilgiuosi,
Kaip tavęs aš laukiu;
Kamgi ta vakaro tyla,
Jeigu žuvėdra nepakyla,
Į dangų jau neskrenda?
Nerimsta naras, neria vis gilyn,
Kažkur toli išplaukia...
Žiūriu į debesį – aukštyn,
Gal ten manęs tu lauki?
Sustingo žodis, neklausyk -
Tai kalba mano mintys,
Oi, aš vis ieškau vakarais,
Degu su saulės spinduliu
Laimės žibintą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą