Mano eilių
Jūs neskaitykit garsiai,-
Jas tylomis rašau,
O kartais muzika tik skamba,
Tada ir savo širdimi klausau.
Žiūriu į debesį,
Kuris saulutę slepia
Ir tyliai paprašau:
-Tik neuždenk
Brangiausio veido -
Jis šviečia man ir tau.
Tyla virvena pro pirštus,-
Tarsi upelis alma,-
Ir ją girdžiu, prašau:
-Nunešk mano jausmus,
Kuris jų laukia
Ir net ant kelmo
Atsisėdęs skaito;
Vis tylomis - tik sau.
Tik nesakykite mano minčių
Kitiems, nereikia,-
Nei tyliai ir net garsiai,
Neverta, nesupras, tikrai.
Tik tau rašau,
Kai susiliečia rankos,
Bėga per kūną šiurpuliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą