Nuo amžinojo prado
Sukasi planetos,
O mūsų žemei saulė -
Tai pradžių pradžia,
Tik vandeniu pagirdžiusi
Paklydėlė kometa prisiglaudė
Ir visam laikui liko čia.
Juk mūsų žemė -
Tai kiaušinis ir ovalas,-
Ne apvali visai.
Kas išmatuos jos kintantį
Didžiulį intervalą,
Iš kur prasideda jinai?
Dedu šiandien kiaušinį
Ant Žolinių stalo
Ir sūrį baltą kaip pieno puta;
Pauostyk, bite,
Kaipgi kvepia dobilėliai,
Iš jų jau menkas penas,
Bet pienių liko
Tik pūkai, deja...
Prasikala dar karčiosios
Ir lenktyniauja,
Kaip visi ir visada,
Su saulės spinduliais
Ir geltonais žirnikais,-
Toliau – žali laukai...
Oi, ačiū, Žeme Tau,
Kad mus vis maitini
Ir mes dar čia.
Juk viskas - Dievas
Ir visko pradžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą