Mūsų gyvenimo keliai -
Vingiuoti, kažkur plaukia,
Tarytum debesys pilki
Ir vangiai iriasi
Per laiko kasdienybę,-
Ši rutina ir beprasmybė
Lyg plieno pančiai,
Pūslės ant delnų...
Jos ne nuo kastuvo sutrintos,
Bet vis nuo lūkesčių
Dėl ateities dienų.
Klampojame per nerimą
Į saulės blyksnį,
O jis dažnai aptemsta,-
Akyse dangaus tamsu.
Oi, tokią dieną blankią
Norisi kalbėti, aiškintis,
Kodėl ir žemėje
Dažnai tamsu...
Nušvisk su manimi,
Kai vis ilgėja rudens naktys,
Kad būtų sieloje ramu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą