Žemė sena sena,
Bet ji kas metai
Atjaunėja, pasipuošia -
Čia ji žalia žalia,
Vaivorykšte įvairiaspalve
Dailiai apsijuosia.
Ir žmonės čia gyveno
Nuo senų senovės,
Kai dar į aukurą,-
Ir ne taip seniai,-
Mergelės žolynus aukojo,
Vyrai - karo grobį.
Tada į dangų iš miškų -
Žaliųjų girių, ąžuolynų
Žmonės dangų matė
Ir debesų galybės,
Vėjo, saulės ir Žemynos
Sau palaimos prašė.
Šią dieną Žemę MOTINĄ
Į dangų kviečia;
Nuo šito žingsnio
Vėl prasideda ruduo -
Tai vasaros mirtis artėja.
Sulauksime pavasario visi,
Jei nusilenksime žemai
Savo gyvybės Motinai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą