Keturios sienos -
Būda tiktai šuniui,
Kai pririštas staugia,
Net bloga širdy;
Kiekvienas suklūsta
Tą garsą išgirdęs,
Bet eina, nueina pro jį...
-Ne savas,-kažkas pasakys.
Taip staugia ir vilkas,
Nors laisvas, palaidas...
Kas šauksmą jo sulaikys?
Ir neša tik vėjas
Tą šauksmą kaip aidą
Per mūsų bemieges naktis.
Oi, keturios sienos
Ir sugeria raudą,
Jei vienas esi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą