Kregždučių šįmet pagausėjo,
Jos švysčioja pulkais,
Nebijo nė lietaus,
Netgi šaltesnio vėjo -
Visur ir visada
Joms bus gerai.
Taip ir gyvena -
Ne po vieną,-
Šalia lizdų lizdai,
O rudenį mažyčiai kamuolėliai
Per dangų ritasi linksmai.
Sutupia pailsėti – vėl būriais.
Žiūriu ir negaliu atsižiūrėti -
Juk jos ne giminės,
Net kartais - ne kaimynės,
Tik geri, kaip mes, draugai.
Dėkoju jums už vasarą
Ir už rudens gėrybes,
Kad esame ištikimi
Ir buriamės kaip kregždės
Mūsų žemėje, visų Tėvynėje,
Vienas prie kito
Po dangaus sparnu,-
Taip šilta ir jauku drauge,
Visiems gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą