2012 m. rugpjūčio 26 d., sekmadienis

Vėjavaikiai



Mačiau dažnai,-
Kaip tuokiasi drugeliai
Ir laumžirgiai, ilgais sparnais,
Tada jie nieko nebemato,-
Toks laimės jausmas,
Kad galėsi po savęs
Pratęsti dar gyvenimą,
Kada nudils tavo sparnai...
Taip šypsosi ir saulė,
Rieda balti debesėliai,
Pasibučiuoja ir iš laimės
Pradingsta nelauktai...
Oi, tas vėjas,
Nieko neveikiantis,
Bet jis pasėja daug daugiau,
Kurie ir džiaugiasi
Didžiausia meile,-
Jinai tyriausia,
Nes pradėta amžinojo prado...
Gal vėjo mes vaikai?



Komentarų nėra: