Jau neramina
Paukščių klegesys,
Kai virš galvos
Vora praskrenda;
Vienas - lyg muzikos vedlys,
Kiti rikiuojasi
Po vieną iš kraštų
Ir jau plati vilnis
Per dangų išsirango...
Dainuoja vėl kažkas širdy,-
Kaip vakaro nelaimė,-
Jinai tokia menka,
Bet labai nuoširdi,
Tarsi trumpa išpažintis,
Kad buvo maža laimės...
Išskrido paukščiai iš lizdų
Ir virkauja padangėje,
O aš į juos žiūrėdama linkiu,
Laimingo kelio, mieli mano...
Kas grįš, ko ir nebematysiu,
Liks tušti ženklai,-
Tarsi paveikslas šio rudens,
Nepakartojamo lyg aidas.
Čia, debesų sraute,
Ir suradau sau gaidą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą