Aš - užsispyręs juokdarys,
Prajuokinu visus,
O pats - po kauke,
Kada noriu, juokiuosi,
Atsigrįžtu, jeigu kas šaukia.
Savo širdį slepiu,
Kad akmeniu jos nenudaužtų
Ir nepaklaustų metų,
Kiek aš jų turiu,
Nes jie – po mano
Amžinybės kauke
Glūdi susitraukę...
Kada jaunas buvau,
Visi vis lenkė, šaukė:
-Ko painiojiesi
Mums po kojomis,
Mes žengiame vis koja kojon,
O tu šalin, tik pasitrauki!
Tada plačia burna nusišypsojau
Ir užsidėjau kaukę,
Dabar nežino niekas
Mano metų ir kvatojuosi
Iš tų, kurie neturi proto,
O tuo labiau - net kaukės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą