Prisirpsta slyvos -
Vienos rausvos,
Kaip veidai mergelių,
Kitos geltonos,
Saulėje lyg išsimaudžiusios;
Vėlyvos – mėlynos,-
Mažiau juk saulės,-
Toks jau visų
Spalvotasis pasaulis.
Dabar sulaukiau savo -
Baltas baltas baltas...
Tai žydintis pavasaris,
Ramunės žiedas baltas,
Oi, beržas žiūri
Į savo kamieną baltą
Ir kviečia prisiglausti...
Nepajutau, kada ta snaigė
Suvirpėjo krisdama
Ant numesto slyvos kauliuko
Ir apdengė savo skraiste...
Išaugo daigas –
Pirmas jo lapelis,
Toks nedrąsus ir balkšvas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą