Ne tik knyga
Turi du puslapius
Ir kažkas rašo
Viską nuo pradžių;
Visai ir nesvarbu,
Kaip ją skaitysi,
Kurį atsiversi,-
Bus savų minčių.
Taip piešiamas gyvenimas -
Jis tuščias tarsi rėtis,-
Išbyra pirma sėkla,
Po to kita, trečia...
Vis žiūrime į savo atvaizdą,
Kurio viena akis
Dar atmerkta, budri,
O kitą jau šešėlis slepia,
Suvokiame ir paskutinę tiesą -
Ateis tokia diena,
Kai užsimerks abi.
Kas kitas, be tavęs,
Jau tavo knygą parašys...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą