Žmogų prie žmogaus traukia
Labiau nei geležis magnetą,
Kada pajunti kito ranką,
Eini lyg į kitą planetą.
Su muzika ir su daina
Ir atviras, lyg užkerėtas...
Šį jausmą aš žinau,
Prie jo pripratusi,
Nes esu metuose.
O reikia vis žmogaus,
Kuris mane mylėtų,
Jeigu ir ne iki dangaus,
Bet sielą pakylėtų.
Tada ir muzikos klausau,-
Ten juk žmogaus kalba,
Nors kartais virkdo netikėtai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą