Kai jūra išsilieja,
Potvynis nuneša
Smiltis nuo kranto,
Sudaužo molą,
Akmenis išvarto;
Banga pakyla -
Net gamtos pradingsta vartai,
Tiek metų pastatyti
Iš uolų, ugnikalnių,
Į šipulius pavirsta.
Toks jūros didis šėlsmas,-
Vanduo tik gėlas
Yra tyras, šventas,
Jo iš šaltinio atsigersi.
Gyvenimas tik dainoje
Atsiveria lyg perlas,
Iš tamsios gelmės iškeltas,
Iš gyvybės prado
Grubiai išlukštentas.
Nešioju juos ant kaklo
Ir net nesusimąstau,
Kad jau kažkas
Taip ir negrįš nuo kranto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą