Po laimės spinduliu gimiau,-
Kiti tokio neturi,
Parsinešiau ir užmigdžiau
Savo kepurėje.
Rytą pakėliau,
Nuprausiau, sušukavau,-
Kaip motinai priklauso,-
Krūtinę atsagsčiau,
Pirmuoju pienu
Ir dabar vis girdau.
Užgimęs meilės atspindys
Kaip veidrodyje žiūri,
Kad niekas kitas
Nebučiuotų mano veido...
Nejaugi net ir jis
Tą patį spindulį dar turi?
Kiek pasupau
Ir vėjui perleidau.
Nesu aš mėnuo pavydus,
Tik tavo žvilgsnis
Man kasas išleido...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą